Projektai : Įgyvendinti projektai :

Projektas "SIEK"

Projektas "Stipri inovacijų ekosistema - verslo konkurencinio pranašumo garantas (SIEK)" finansuojamas iš specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos pagal 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra" įgyvendinimo priemonę „Inogeb LT-1").

Projekto tikslas - inovacijų ekosistemos stiprinimas siekiant didinti Vakarų Lietuvos regiono konkurencinį pranašumą. Projekto metu daug dėmesio bus skiriama aukštą pridėtinę vertę generuojančių sričių stiprinimui tiek valdžios, tiek MVĮ lygiu.

Kompleksinės inovacijų ekosistemos QUATRO (mokslas-verslas-valdžia-žiniasklaida) sukūrimas, grįstas skirtingų sistemos dalyvių dialogu, kurio metu formuojasi bendras suvokimas; dalyviai supranta savo vietą, vaidmenį ir naudą šioje sistemoje.

Projekto tikslinė grupė - inovatyvios, į pokyčius ir naujausių žinių panaudojimą orientuotos įmonės ir/ar fiziniai asmenys, visuomenė.

Projekto veiklos yra skirtos naujo inovatyvaus, orientuoto į aukštas ir vidutines technologijas verslo kūrimuisi ir plėtrai Vakarų Lietuvos regione, siekiant didinti regioninį konkurencinį pranašumą.

Nors Lietuvos ūkis auga pakankamai sparčiai, neieškant vidinių konkurencingumo didinimo šaltinių augimas gali sulėtėti. Konkurencingumo skatinimas viena iš prioritetinių ES sričių, užtikrinanti socialinį ir ekonominį augimą.

2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programoje teigiama, kad Lietuvoje dominuoja žemųjų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai, kurių sukuriama pridėtinė vertė yra maža (3/4 visos pramonės produkcijos yra sukuriama žemą pridėtinę vertę generuojančiuose pramonės šakose) ir tai neleidžia šaliai užimti gerų konkurencinių pozicijų pasaulio rinkoje. Be to tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą, ypač Klaipėdos apskritį (7632 Lt vienam gyventojui per 2008 m.) yra labai žemos, tai pat mažai išplėtoti klasterizacijos ir partnerystės tinklai. Daugelis įmonių, priklausančios aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių kategorijai, savo konkurencinį pranašumą grindžia ne žiniomis ir inovacijomis, bet pigesnėmis veiklos sąnaudomis.

Siekiant padidinti Klaipėdos regiono konkurencingumo lygį stiprinant regioninį antrepreneriškumą, Quatro sinergiją, projekto tęstinumas orientuotas į naujų inovacinių įmonių, ypač veikiančių jūriniame sektoriuje plėtrą Baltijos slėnyje. Išplėtojus KMTP partnerystės tinklus ES ir Vakarų-Rytų kryptimis, gerosios patirties perėmimas padės priimti efektyvesnius sprendimus antrepreneriškos veiklos vystymo srityje.

KMTP atliks svarbų technologijų perdavimo tarpininko vaidmenį formuojant naujų technologijų ir inovacijų diegimo, naujų vadybos, rinkodaros metodų taikymo, žinių bei intelektinės nuosavybės apsaugos, investicijų į žmogiškuosius išteklius naudą jūrinio sektoriaus tarptautinio konkurencingumo augimui suvokimą regione.Svarbiausios konkurencingumo didinimo kryptys: didelę pridėtinę vertę sukuriančių įmonių plėtotė, technologijų perdavimas ir daiga, esamų konkurencinio pranašumo veiksnių stiprinimas, naujų įmonių kūrimas, klasterizacijos procesų skatinimas jūriniame sektoriuje.

Projekto trukmė: 24 mėn. (nuo 2009-04-01 iki 2011-03-31).

Projekto pareiškėjas ir vykdytojas - VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.

Atsiliepimai apie 10 metų bendradarbiavimą su KMTP

Mūsų, roboto konstruktorių, draugystė su KMTP prasidėjo prieš kelerius metus. Keisčiausia, kad ne aš juos suradau, o jie mane. Kartu surengėme sumo robotų varžybas, kurios sulaukė visų susidomėjimo - prie mūsų ėjo žmonės ir klausė, kaip iš „lygios vietos" atsirado tiek daug robotų konstruktorių Klaipėdoje? Parkas mums suteikė galimybę į dienos šviesą ištraukti mūsų inžinerinius sprendimus, jais susidomi vis daugiau jaunimo. Dabar mes, parko padedami, esame žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Robotų konstruktorius

Vitalijus Rodnovas

Su KMTP vykdėme ne vieną sėkmingą bendrą projektą. Tai ne tik patikimas partneris, bet ir institucija, prisidedanti kuriant naujas darbo vietas. Lietuvai šiuo metu tai itin aktualus klausimas, todėl parkas, padėdamas įsilieti į darbo rinką jaunimui, prisideda prie šalies ekonomikos stiprinimo. Linkiu, kad parko bendradarbiavimas su verslu būtų dar glaudesnis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius

Artūras Drungilas