Kelias link programavimo: kur gauti reikalingų įgūdžių?

Teksto autorė - Emilija Radavičiūtė

Programavimo sritis kurį laiką susiduria su ženkliu programuotojų stygiumi darbo rinkoje. Viena to priežasčių - ypač didelė programinę įrangą naudojančių technologijų gausa. Pavyzdžiui, paprastus šaldytuvus, kartu su televizoriais ir laikrodžiais, keičia išmanieji, netgi dulkių siurbliai-robotai naudoja atsikrą programinę įrangą.

Ne ką mažesnis poreikis yra ir informacinių technologijų (IT) pasaulyje. Ypatingai paklausūs yra vyresnieji programuotojai, sistemų architektai, kibernetinio saugumo žinovai. Greta jų, mažiau paklausios, bet gerai apmokamos yra kompiuterinių žaidimų ir internetinių svetainių kūrėjų specialybės, daug darbo pasiūlymų sulaukia sistemų administratoriai.
 

Pasirinkę programavimo kelią galite tikėtis reguliarių ir pelningų darbo pasiūlymų. Vis dėlto, dažnai susiduriama su reikiamų žinių stoka. Netgi patyrę programuotojai susiduria su iššūkiais mokantis naujos programavimo kalbos. Štai keli patarimai, jeigu nusprendėte išbandyti savo jėgas dvejetainės sistemos reguliuojamoje darbovietėje.

 

Ar aš galiu programuoti?
 

Visų pirma, reikėtų išsklaidyti kelis mitus, susijusius su programavimu. Dauguma žmonių yra įsitikinę, jog programuotojai privalo turėti išsamias tiksliųjų mokslų ir matematikos žinias. Žinoma, tam tikrų bazinių matematikos gebėjimų reikia kiekvienam programuotojui. Tačiau jie yra žymiai paprastesni, negu įprasta mąstyti. Didieji IT darbdaviai kaip Google ar Microsoft savo darbuotojus atrenka pagal jų bendravimo, komandinio darbo, bei darbo etikos įgūdžius. Neabejotinai svarbios techninės žinios vis dėlto yra antroje vietoje. Darbdaviai ypač vertina tuos darbuotojus, kurie sugeba greitai įsisavinti naują informaciją. Asmenys, turintys puikius kolegų atsiliepimus kitose srityse, gali nebijoti darbo pokalbių IT įmonėse. Jų turimos kompetencijos bus įvertintos, o žinių stygius ištaisytas reguliarių apmokymų metu.
 

Verta turėti galvoje, jog skirtingos programavimo specialybės reikalauja skirtingų kompetencijų. Pavyzdžiui, internetinių svetainių kūrėjai retai susiduria su sudėtingomis matematinėmis funkcijomis, kuomet duomenų analitikai  privalo turėti išsamias matematikos žinias.
 

Ne ką mažiau svarbios nei tikslieji mokslai yra anglų kalbos žinios. Programuotojai, susidūrę su problema, didelę dalį laiko praleidžia sprendimo ieškodami Google paieškos sistemoje. Deja, dažniausiai atsakymą galima rasti tik anglų kalba. Anglų kalba taip pat būtina mokantis savarankiškai arba dalyvaujant įvairiuose mokamuose ar nemokamuose kursuose internete. Be bazinių anglų kalbos žinių tapti visaverčiu programuotoju yra labai sunku, todėl efektyviausia visų pirma išmokti ją, ir tik po to įsikibti į programavimo kursus.

 

Trys būdai išmokti programuoti
 

Lietuvoje yra įprasta iškart po mokyklos baigimo tęsti studijas aukštojoje mokykloje. Renkantis savo kelią svarbu suvokti, jog programavimas yra itin dinamiška profesija. Programavimo kalbos nuolat keičiasi, tobulėja, prisitaiko prie naujų technologijų. Nuolat nesimokant ir nesidomint, net ir patyręs programuotojas per kelerius metus gali tapti nepaklausus. Palyginus su kitomis lavinimo platformomis, aukštosios mokyklos skiria nemažą dėmesį teorijai. Lietuvoje su programavimu susijusias studijų programas siūlo Vilniaus bei Vilniaus Gedimino technikos universitetai, Kauno technologijų universitetas, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, bei Šiaulių universitetai.

Yra ir kitų būdų, kaip sėkmingai įgyti programavimui reikiamų įgūdžių. Pasaulyje sparčiai populiarėja programavimo kursai internetu. Interneto vartotojai gali rasti neįkainojamos informacijos Skillshare, YouTube, Udemy, ir panašiose platformose. Jos yra nepamainomos siekiant susipažinti su programavimo pagrindais, išsirinkti dominančią programavimo kalbą bei karjeros kelią. Turint bazinių žinių pagrindą, mokslą galima tęsti tam specializuotuose interneto portaluose. Pavyzdžiui, lietuvių įkurta globali Turing College mokykla siūlo mokytis iš geriausių savo srities ekspertų. Dalyviai gali užmegzti santykius su Google, IBM, Unity, ar kitų globalių prekės ženklų atstovais.

Šios programos suteikia specialybei naudingų praktinių žinių bei aprūpina aktualiausia mokymo medžiaga. Dažniausiai yra susilaikoma nuo nuodugnesnių teorinių paskaitų, vietoje to dalyvius supažindinant su tikrąja vidine IT „virtuve". Tokių kursų populiarumą lemia jų praktinė nauda, praversianti darbo pokalbio metu. Verta prisiminti, jog čia taip pat būtinos anglų kalbos žinios, kadangi tikrai teks dirbti išvien su užsienio ekspertais.

Reikiamų programavimui įgūdžių galima išmokti ir savarankiškai. Interneto plėtra atvėrė daug naujų galimybių savarankiškam mokymuisi, tačiau tai reikalauja kruopštumo ir disciplinos. Padarius klaidą ją reikia savarankiškai identifikuoti bei rasti sprendimo būdų. Jeigu norima įgyti praktinės darbo patirties imantis realių projektų (tokių, kaip, pavyzdžiui, svetainės kūrimas) tai greičiausiai teks daryti pačiam, be niekieno pagalbos.

Savarankiškas mokymasis turi du privalumus. Visų pirma, tai nieko nekainuoja, reikia tik darbo kompiuterio ir interneto ryšio. Antra, programuotojai, norintys išlikti konkurencingais, savarankiškai mokosi visą gyvenimą. Programuotojas, gebantis savarankiškai perkąsti naujausių technologijų kodą ir jį patobulinti, gali tikėtis pastovių, gerai apmokamų darbo pasiūlymų.

Nebūtina rinktis tik vieną iš šių kelių. Pavyzdžiui, savarankiškai pasidėjus programavimo pagrindus, toliau savo kompetencijas plėsti galima naudojantis interneto kursais. Juos baigus ir įgavus praktinės darbo patirties, galima gilinti žinias aukštosiose mokyklose. Verta nepamiršti, kad programavimo specialistai mokosi visą gyvenimą. Jei pasižymite smalsumu ir žingeidumu, tik laiko klausimas, kada didžiausių įmonių durys prasivers ir jums.