Pradžia   /   Naujienos   /   Klaipėdoje atidaroma paroda skatins aplinkosauginį sąmoningumą

Klaipėdoje atidaroma paroda skatins aplinkosauginį sąmoningumą

Pasaulį uždariusi pandemija suteikė postūmį iš naujo įvertinti tai, ką mums duoda gamta. Pripažinkime – daugelis mūsų dabar „pravėdinti galvos“ prie jūros keliauja dažniau nei iki šiol. Kokius ženklus randame savo paplūdimiuose? Tikrai ne visada tai romantiški meilės laiškai ant smėlio...
 

  • 100 m atkarpoje – apie 167 vnt. šiukšlių
     
  • iš viso šio „gėrio“ 83 % sudaro dirbtinių polimerinių medžiagų objektai
     
  • 4 m2 vidutiniškai rastume po 1 nuorūką 


Susirūpinti verčianti statistika, tačiau mes – ne kas kitas – galime būti tie, kurie ją pakreips pozityvia linkme. Auginti savo aplinkosauginį sąmoningumą kviečia lapkričio 16 d. Klaipėdoje atidaroma paroda, kurią parengė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai, nuo 2012 m. aktyviai stebintys Baltijos jūrą teršiančias šiukšles ir prisidedantys prie naujų tyrimų metodų kūrimo –  tam taip pat pasitarnaus neseniai startavęs projektas #ESMIC, kuriame dalyvauja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, o taip pat partneriai iš Latvijos.

 

1869 m. amerikiečių mokslininkui John Wesley Hyatt užpatentavus pirmąjį pramoninį plastiką, nebuvo galima net įsivaizduoti išaugusio šių dienų plastiko panaudojimo masto ir su tuo kilusių grėsmių. Jau po šimtmečio, 7-ame praeito amžiaus dešimtmetyje, pasaulio jūras ir jūrose gyvenančius organizmus tiriantys mokslininkai ėmė skelbti apie aptinkamus plastiko objektus. Prabėgus dar pusei amžiaus, plastiko gaminiai jūrinėje aplinkoje tapo nuolatiniu stebėjimo objektu ir vienu iš kriterijų, kurių kiekis ir savybės apibrėžia gerą aplinkos būklę.

Dirbtinių polimerinių medžiagų gamyba pasaulyje muša visų laikų rekordus. Kasmet yra pagaminama daugiau nei 350 mln. tonų plastiko gaminių (Pastics Europe, 2019). Mokslinių tyrimų metu apskaičiuota, kad kasmet į pasaulio vandenynus patenka daugiau nei ~8 mln. Tonų plastiko (Allyson Shaw, 2019). Dalis neišvengiamai pasiekia ir Baltijos jūrą bei Lietuvos pakrantę.



PAKRANTĖS SMĖLIS

 

Lietuvoje Baltijos jūros krantas driekiasi 90,6 km. Visi Lietuvos jūriniai krantai sudaryti iš purių nuosėdų: įvairiagrūdžio smėlio, žvirgždo, gargždo, paskirose vietose – moreninio priemolio. Didžioji šių nešmenų dalis atkeliavo iš ardomų Sambijos pusiasalio krantų ir priekrantės dugno (Žaromskis R. ir Gulbinskas S., 2018). Šiandien Lietuvos Baltijos jūros paplūdimių smėlyje yra aptinkami nauji objektai – jūrinę aplinką teršiančios šiukšlės. Dirbtinės polimerinės medžiagos (plastikai) tapo neatsiejama dalimi ne tik mūsų buities ar pramonės, bet ir gamtinės aplinkos.

 

MIKROPLASTIKAS
 

Mikroplastikui priskiriami objektai, kurie yra mažesni nei 5 mm dydžio. Pagal kilmę mikroplastikas gali būti pirminis, tai yra specialiai pagamintas. Toks mikroplastikas plačiai naudojamas kosmetikos gaminiuose. Mikroplastiko dalelių galite aptikti makiažo priemonėse, kremuose nuo saulės, nagų lakuose, plaukų dažuose, įvairiose asmens higienos priežiūros priemonėse, kurios skirtos šveitimui (pvz., dantų pastos, veido valymo priemonės) ir prausimuisi. Kosmetikoje naudojamos mikrodalelės dažniausiai gaminamos iš polietileno (PE), polipropileno (PP), polietilenotereftalato (PET), polimetilmetakrilato (PMMA) ir nailono.
 

Antrinis mikroplastikas susidaro, kai dėl aplinkos veiksnių (saulės ultravioletinės šviesos, temperatūros ir kt.) ar mechaninio poveikio didesni objektai suyra ir tampa vis mažesni. Puikus to pavyzdys – skalbimo mašina ir tekstilės nusitrynimas. Būtent mikroplaušas (nailono ar poliesterio siūleliai) sudarė apie 90 % 2019 m. Kuršių mariose ir Baltijos jūroje aptikto mikroplastiko.

 

MEZOŠIUKŠLĖS
 

Tai tokia jūrinę aplinką teršiančių šiukšlių kategorija, kurią daugiausiai sudaro didesnių šiukšlių fragmentai. Šio tipo šiukšlės būna 5–25 mm dydžio. Vienas iš akivaizdžiausių to pavyzdys yra cigaretės nuorūka. Nuo 2012 m. Klaipėdos universiteto mokslininkams stebint Lietuvos Baltijos pajūrio užterštumą šiukšlėmis, nustatyta, kad apie 41 % visų aptinkamų šiukšlių buvo būtent plastiko fragmentai.
 

Cigarečių nuorūkos sudarė apie 13% visų randamų šiukšlių. Daugiausiai jų buvo aptinkama žmonių labiausiai pamėgtuose paplūdimiuose - Melnragėje ir Palangoje (vidutiniškai po 1 nuorūką per 4 m2)

 

MAKROŠIUKŠLĖS

 

Makrošiukšlės – didesni nei 2,5 cm objektai, teršiantys jūrinę aplinką. Lietuvos pakrantėje, 100 m atkarpoje vidutiniškai buvo stebima 167 vnt. šiukšlių. Iš jų, 83 %, dominavo dirbtinių polimerinių medžiagų objektai. Vienkartinio naudojimo plastiko gaminiai, tokie kaip puodelis, maišelis, maisto pakuotė, nuorūka, kt., sudarė 42 % visų aptiktų objektų. Jūrinėje aplinkoje esančios plastiko gaminių šiukšlės mažina ne tik estetinį Lietuvos Baltijos jūros pakrantės potencialą, tačiau taip pat kelia grėsmę Baltijos jūros gyvūnijai. Toksinės cheminės medžiagos, tokios kaip ftalatai ar bisfenolis A, dažnai būna naudojamos gaminant plastikus. Šiukšlė, patekusi į jūrinę aplinką, ne tik gali tapti spąstais jūriniam organizmui, tačiau taip pat ir nuodais.


Projektas ESMIC iš dalies yra finansuojamas 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos (www.latlit.eu).

 


KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS
Vilhelmo Berbomo g. 10, Klaipėda

Peržiūrėti...


KU VERSLO INKUBATORIUS
Universiteto al. 19, Klaipėda

Peržiūrėti...


JŪRINIO VERSLO CENTRAS
Pilies g. 8, Klaipėda


Peržiūrėti...

  Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas - Vilhelmo Berbomo g. 10, LT-92221 Klaipėda

  Telefono nr. +370 46 310461

  El. pašto adresas: info@kmtp.lt

  Skype: kmtp.lt

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
yra šių organizacijų narys:

Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.