Pradžia   /   Naujienos   /   Ministrei pristatytos jūrinės pramonės perspektyvos, mokslo ir verslo partnerystė

Ministrei pristatytos jūrinės pramonės perspektyvos, mokslo ir verslo partnerystė

Kaip Klaipėda galėtų išnaudoti planuojamas reformas inovacijų srityje, kokie finansiniai instrumentai padėtų dar labiau paskatinti mokslo ir verslo bendrystę – apie tai diskutuota su Klaipėdoje viešėjusia LR Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite ir jos komanda. Ministerijos atstovams ne tik pristatyta, kuo gyvena šalyje unikalus Lietuvos jūrinis klasteris, jie supažindinti ir su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto veikla.

 

“Klaipėdos mokslo ir technologijų parko pagrindinė misija – užtikrinti, kad mokslas ir verslas surastų dar glaudesnių bendradarbiavimo galimybių. Vienas iš gerosios praktikos pavyzdžių – Lietuvos jūrinis klasteris, kuris dirba tam, kad augtų mūsų šalies jūrinio sektoriaus konkurencingumas, kad būtent Lietuvoje gimtų ir čia sėkmingai būtų įgyvendinti naujausi inovaciniai ir technologiniai sprendimai, atliepiantys ir aplinkosauginius principus”, – Klaipėdos mokslo ir technologijų parko veiklą pristatė jo plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

 

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, Klaipėdos potencialas yra didelis, todėl būtina išnaudoti visas galimybes jį auginti pasinaudojant ir planuojama inovacijų reforma, ir tarptautinėmis finansinėmis injekcijomis, kurios galėtų būti skirtos mėlynųjų technologijų proveržiui skatinti.

 

“Vienas iš pamatinių inovacijų reformos žingsnių turėtų būti vieningos Inovacijų agentūros steigimas, kuris leistų konsoliduoti skirtingose įstaigose vykdomas funkcijas. Turime puikių pavyzdžių, kad toks modelis sėkmingai yra pritaikomas Suomijoje, Švedijoje, Čekijoje. Proveržio galimybėmis kuo puikiausiai galėtų pasinaudoti ir uostamiestis bei čia veikiantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas,  jo sėkmingai buriami mokslo ir verslo atstovai. Juolab, kad yra numatyta ir nemažai finansinių instrumentų mokslo ir verslo bendrystei skatinti. Svarbu, kad lėšos būtų įsisavintos tikslingai, sukurti taikomieji dalykai būtų komercializuoti ir pritaikyti praktiškai”, – sakė LR Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

 

Susitikime su jūrinio verslo ir mokslo atstovais aptartos jūrinės pramonės perspektyvos ir laukiantys iššūkiai. Atkreiptas dėmesys į būtinus viešųjų pirkimų pokyčius ir poreikius, vystant valstybei reikšmingus transporto infrastruktūros ir jūrinės inžinerijos projektus – kad būtų orientuojamasi ne į pigiausią kainą, o inovacinį potencialą ir kuriamas technologijas.

 

“Ne veltui yra sakoma, kad būtent jūrai priklauso ateitis. Tačiau šiandien mūsų šalyje jūros potencialas yra išnaudojamas ne itin efektyviai, uosto veikla suprantama tik kaip krovos segmentas. Einant koja kojon su naujausiomis technologijomis ir atsižvelgiant į tai, kas vyksta pasaulyje globalinio atšilimo kontekste, į uostų veiklą vertėtų žiūrėti kur kas plačiau, skirti daugiau dėmesio jūrinės inžinerijos, energetikos bei mėlynųjų technologijų skatinimui. Pritariame, kad reforma inovacijų srityje yra būtina ir tikimės, kad Klaipėda šią reformą išnaudos augimui ir konkurencingumo didinimui, pridėtinės vertės kūrimui čia, Lietuvoje”, – teigė Lietuvos jūrinio klasterio valdybos pirmininkas Arnoldas Šileika, vadovaujantis vienai daugiausiai darbo vietų Klaipėdos uoste sukuriančiai bendrovei “Vakarų laivų gamykla”. Jam antrino ir kitas Lietuvos jūrinio klasterio valdybos narys, LKAB “Bega” generalinis direktorius Laimonas Rimkus. Būtent ši bendrovė tapo pirmąja Klaipėdos uosto kompanija, kurios inžinieriai sukūrė unikalius, aplinkai draugiškus robotizuotus elektrinius šilumvežius.

 

“Kad inovacijos uostamiestyje ir Klaipėdos uoste įgautų augimo pagreitį, būtinas tarpusavio bendradarbiavimas – šiuo atveju, reikalingas darnus dialogas tarp LR Ekonomikos ir inovacijų bei LR Susisiekimo ministerijų. Tai leistų pasiekti, kad uoste gimtų inovatyvūs technologiniai sprendimai, kurie ne tik didintų Klaipėdos uosto konkurencingumą, tačiau ir sukurtų pridėtinės vertės produktus, kurie būtų reikalingi ir vietinėje, ir tarptautinėje rinkose”, – teigė Laimonas Rimkus.

 

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inicijuoto Lietuvos jūrinio klasterio veikloje dalyvauja 17 partnerių -– Lietuvos bei tarptautinių verslo organizacijų, mokslo institucijų.


KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS
Vilhelmo Berbomo g. 10, Klaipėda

Peržiūrėti...


KU VERSLO INKUBATORIUS
Universiteto al. 19, Klaipėda

Peržiūrėti...


JŪRINIO VERSLO CENTRAS
Pilies g. 8, Klaipėda


Peržiūrėti...

  Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas - Vilhelmo Berbomo g. 10, LT-92221 Klaipėda

  Telefono nr. +370 46 310461

  El. pašto adresas: info@kmtp.lt

  Skype: kmtp.lt

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
yra šių organizacijų narys:

Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.