Apie mus :

Naujienos

 

Alternatyvios energetikos klasterio užuomazgos Klaipėdoje

2010-03-19

Šių metų vasario 26 dieną, Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įvyko atviras seminaras-diskusija „Alternatyviųjų elektros energijos šaltinių panaudojimas siekiant energetinio savarankiškumo".

Parkas, siekdamas priartinti mokslo ir verslo įdirbį energetikos srityje prie individualaus vartotojo bei skatinti žinių plėtrą visuomenėje, renginyje susirinkusius klausytojus kvietė diskutuoti apie alternatyviųjų energetinių išteklių naudojimo galimybes namų ūkiuose.

Supažindinta su alternatyvios energetikos rūšimis

Vykdoma šalies energetinė politika bei ekonominiai jos aspektai visuomenę skatina aktyviau domėtis alternatyvios energetikos problemomis, kurios trukdo pasiekti energetinį savarankiškumą. Todėl tampa svarbu viešai diskutuoti apie bene pagrindinius trukdžius: teisės aktus, kurių gerinimas būtinas skatinant alternatyvių energijos šaltinių vartojimą; valstybės finansinės paramos mechanizmą, reikalingą šių šaltinių įgijimui; ir svarbiausia - visuomenės informavimą ir švietimą, kuris būtinas teisingam žmonių suvokimui apie šių šaltinių naudą ir svarbą pirmiausia pačiam vartotojui, o tuo pačiu neatsiejamai gerinant Lietuvos ekonomiką, aplinką ir politinį savarankiškumą.

Seminaro metu mokslinės projektavimo-montavimo įmonės „Aras" vadovas Vladimiras Trutnevis skaitė pranešimą apie "Atsinaujinančių energijos resursų panaudojimo vietą Lietuvos energetinėje sistemoje ir jų poveikį sistemos saugumui", Jonas Abromas supažindinimo su „Vėjo jėgainių plėtra Vakarų Lietuvoje", UAB „Žalia rūta" direktorė Rūta Pašilytė pasakojo apie „Vėjo jėgaines Lietuvos namų ūkiuose bei bangų jėgaines", UAB „Lamberta" vyriausias inžinierius Mindaugas Starkus, remiantis praktine patirtimi, paaiškino „Saulės energijos panaudojimo namų ūkiuose" galimybes, UAB „Geoterma" direktorius Ričardas Vaitiekūnas pristatė pranešimą apie „Geoterminės energijos panaudojimą Klaipėdos miesto šildymui".

Nėra vartotojiškos „kultūros"

Alternatyvios energetikos šaltinių nauda dažniausiai suvokiama apžvelgiant jos plėtros galimybes nacionaliniu mastu. Kur kas rečiau kalbama apie realias galimybes pritaikyti alternatyvią energetiką namų ūkiuose. Pastarieji itin svarbūs vartotojų rinkos atsiradimui be kurios vargu ar įmanoma energetinė valstybės laisvė.

Lietuvoje alternatyvios energetikos vartotojiškos „kultūros" dar nėra. Žmonių įpročiai šioje specifinėje srityje formuojasi ne taip greitai, tačiau, norint tapti energetiškai nepriklausomiems, būtina juos aktyvinti jau dabar pasitelkiant ne tik nacionalines programas, bet ir mažmeninės rinkos vartotojų potencialą.

Panaudojant alternatyvius šaltinius gaunama energija Lietuvoje palyginti su iškastinio kuro energija išliks brangi tol, kol išaugs jos paklausa ir susiformuos konkurencinga alternatyviosios energetikos pramonė. Prekės ir paslaugos atpigtų padidėjus jų vartojimui bei vystantis konkurencingai vidinei rinkai. Naujų vartotojų prisijungimas, skatintų pačių energetinių šaltinių bei jų priedų poreikį, o tai savo ruožtu sukurtų palankias sąlygas alternatyvių energijos šaltinių gamybos plėtrai Lietuvoje.

Išsivysčius pramonei išsiplėstų tyrimų ir plėtros veiklų perspektyvos, atsirastų motyvacija kurti naujas technologijas. Tam būtų reikalinga ekspertų pagalba, kurių žinios ir patirtis būtų pritaikoma tiek įgyvendinant konkrečias veiklas, tiek konsultuojant įmones, tiek kuriant naujus, patobulintus rinkos produktus.

Šiandienos vartotojui svarbu suvokti, jog investicija į alternatyviąją energetiką turi ne vien globaliai suvokiamą gėrį aplinkosaugai. Tokios energijos vartojimas, pirmiausia naudingas siekiant sutaupyti pajamas pačiam vartotojui, tuo pat metu taupant energetinius išteklius, o taip pat tai svarbu ir visai Lietuvos ekonomikai. Taip skatinamas naujų produktų kūrimas ir gamyba Lietuvoje padėtų kurti naujas darbo vietas, didintų perkamąją galią, nacionalinį bendrąjį vidaus produktą.

Siekiant energetinio savarankiškumo reikia, jog išaugtų individualių vartotojų poreikis keisti energetinius įpročius, nes tai pagrindinis akstinas palaipsniui pakeisti ir visą nacionalinę energetinę sąrangą.

Nutarta kurti klasterį

Tvariai veikiančių klasterių Lietuvoje dar nėra. Tačiau manoma, jog klasterizacija mūsų šalyje neišvengiamai taps vienu iš svarbiausių Lietuvos ūkio plėtros strategijos prioritetu.

Klasteris, tai tarpusavyje susietose pramonės šakose bendradarbiaujančių įmonių, joms reikalingų tiekėjų, ir asocijuotų institucijų - universitetų, mokslo tyrimų centrų, standartų ir prekybinių asociacijų - santalka vienoje vietovėje ar regione.

Dėl Vakarų Lietuvoje susiklosčiusių palankių geografinių aplinkybių, čia telkiasi palankiausias ekologiškos energetikos išteklių arealas: stiprūs jūriniai vėjai ir bangos, geoterminiai vandenys, daugiausiai saulėtų dienų. Nemaža dalis šiame regione pagaminamos energijos panaudojama Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos miestui šildymą teikia įmonė „Geoterma", elektros energija, kol kas palyginti nedaug, tačiau gaunama iš veikiančių vėjo jėgainių, plėtojamas saulės kolektorių pritaikymas šildymo sistemoms, numatoma vykdyti bandomuosius energijos gavimo iš bangų projektus.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vykusioje įmonių atstovų ir individualių vartotojų diskusijoje, išryškėjo alternatyvios energetikos klasterio poreikis. Nutarta, jog toks klasteris bus kuriamas siekiant suvienyti įmones bei skatinant alternatyvios energetikos šaltinių plėtojimą, gamybą ir naudojimą.

Pastebėta, jog visuomenė šia tema mažai informuota. Todėl, viena iš pagrindinių klasterio užduočių - efektyvi šviečiamoji veikla. Alternatyvios energetikos klasteris bus steigiamas ne vien tam, kad pakankamai būtų informuota visuomenė, bet ir todėl, jog būtų skatinamas šių šaltinių naudojimas, vyktų intensyvi alternatyvios energetikos verslo plėtra. Renginyje įvertinti Lietuvoje vykdomos energetikos teisiniai aspektai bei šalies energetinės infrastruktūros pasirengimas tiekti energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Aptarus šiuo metu aktualias problemas nuspręsta, jog mokslo, verslo ir valstybinės institucijos turi apjungti pastangas tam, kad būtų įvykdyti Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai, kuriuose numatyta iki 2020 metų bent ketvirtadaliu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį.

 

Simona Žimkutė

 

Grįšti į naujienų sarašą

Atsiliepimai apie 10 metų bendradarbiavimą su KMTP

Su KMTP aktyviai bendradarbiaujame ne vienus metus. Kartu su parku ir geoterminės šilumos jėgaine AB „Geoterma" atliekame tyrimus dėl Vakarų Lietuvoje glūdinčių geoterminio vandens išteklių panaudojimo balneologijai, gydymo tikslams, SPA procedūroms. Tikimės, kad šie bendri tyrimai paskatins efektyviau išnaudoti geoterminius išteklius mūsų krašte ir padės vystyti sveikatos turizmą.

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas

Artūras Razbadauskas


Kaskart mane maloniai nustebina Parko žmonių iniciatyvumas, veržlumas, neleidžiantis sustoti, priverčiantis permąstyti sprendimus, taip reikalingas verslui. Tai yra svarbūs ir dideli darbai, visų pirma, žmonių sąmonės srityje. Sakyčiau, KMTP dėka, verslas po truputį tampa geru. Linkiu ir toliau ne mažiau sėkmingai dirbti.

Advokatų kontoros "Žlioba & Žlioba" advokatas

Arūnas Žlioba

Ar Jūs patenkinti KMTP teikiamų paslaugų kokybe?