Apie mus :

Naujienos

 

Informacinės pagalbos ir finansų stoka - kliūtys patentavimui

2010-03-09

"Patentinė apsauga išradimams, tai - intelektinės nuosavybės valdymo komerciškai svarbiausių ir pavojingiausių teisinės apsaugos rūšių. Intelektinės nuosavybės valdymo vadybos sistema Lietuvoje neveikia. Ji nepasiekia to, ko iš jos yra tikimasi ir iš esmės griauna visą sistemą. Galbūt dėl šios priežasties šiandien turime tiek mažai nacionalinių patentų paraiškų. Tarptautinėse ar Europos patentų paraiškose labai dažnai lietuviai figūruoja kaip autoriai, o ne kaip patentų savininkai, tai rodo, jog iš Lietuvos intelektinė nuosavybės rezultatai „išplaukia", - Vilniuje vykusioje konferencijoje „Intelektinės nuosavybės valdymo mokslo ir studijų institucijose: jo vaidmuo technologijų procese" sakė LR valstybinio patentų biuro Teisės ir tarptautinių reikalų skyriaus vedėjas Arūnas Želvys.

Apžvelgus LR valstybinio patentų biuro pateiktą 2009 metų LR pramoninės nuosavybės objektų teisinės apsaugos su jų registracijomis statistiką iš tiesų rezultatai nedžiugina. Per praėjusius metus pateikta apie šimtas nacionalinių patentinių paraiškų, o išduoti tik penki patentai. Kur kas labiau džiuginantys skaičiai buvo tik 2007 metais, kuomet išduota daugiau kaip keturiasdešimt patentų pagal nacionalines paraiškas bei 2008 metais, kai buvo išduota apie tris dešimtis patentų pagal nacionalines paraiškas. Maži skaičiai rodo, jog esama problemų patentavimo ir visos intelektinės nuosavybės valdymo sistemoje. Apie tai kalbėjomės su patentine patikėtine Aurelija Šidlauskiene.

Dažnai kalbant apie patentavimą galima išgirsti frazę „idėjų apsauga". Ar iš tiesų teisiškai galima apsaugoti idėją?

Teisiškai apsaugoti idėjos/ų neįmanoma. Patentų įstatymas reglamentuoja tik techninių sprendimų apsaugą (inžinerinių, materialių: įrenginių, technologijų, medžiagų). Terminas vartojamas tik simboline prasme - kiekviena techninė naujovė prasideda nuo iškeltos idėjos.

Kokie pagrindiniai šiandien patentavimo sistemos trūkumai, stabdantys mokslininkus patentuoti savo išradimus?

Oficialiai daugiausiai bendri ekonominiai aspektai, nes, pavyzdžiui, 20-30 Eurų užsienio patentavime yra daug. Trūksta tematikų sistemiškumo, nes atsiranda naujos, o paieškos nedaromos, nes nėra geros informacinės sistemos. Be to, valstybinio patentų biuro (VBP) ekspertas pagal įstatymą neatlieka esminės ekspertizės, o tik formalius reikalavimus, todėl mokslininkai nėra tikri dėl naujumo ir neskuba apginti naujovių patentais. Labiau apsimoka publikuoti straipsnį, kuris išleidžiamas daug greičiau. Užsienyje atlikti paiešką per patikėtinius brangu. Tada labiau apsimoka rizikuojant pateikti Europos patentą ar pagal PCT sutartį (Patent Cooperation Treaty (PTC) tai - tarptautinė sutartis, kurią administruoja Jungtinių Tautų agentūra). Tokiu atveju, jei patentu negalima apsaugoti dėl naujumo nebuvimo, tai nors paieškos atlikimas garantuotas. Visose mažose šalyse rizika ir patentinės kultūros nebuvimas - svarbiausias kriterijus, dėl ko patentuojama mažai, nėra parduotų licencijų, o metinius mokesčius mokėti reikia.

Atrodo, kad Lietuvoje stengiamasi daryti kuo daugiau, kad būtų didinamas finansavimas kaip, pavyzdžiui, steigiami Ūkio ministerijos fondai, pagal kuriuos galima atsiimti 85% lėšų už patentavimo išlaidas. Tačiau, net ir darant tokius žingsnius, sunku išjudinti šalyje nusistovėjusią "patentinę kultūrą".

Remiantis patentų biuro duomenimis, 2009 metais pagal nacionalines paraiškas įsigaliojo 5 patentai, įregistruoti 893 prekiniai ženklai bei 19 dizainų. Kokios priežastys lemia tokius mažus nacionalinių patentų išdavimo išradimams skaičius?

2007-2008 m. didesnis išduotų nacionalinių patentų skaičius rodo, kad prieš pusantrų metų buvo paduota daugiau paraiškų, negu vėliau. Tačiau problema, jog nacionalinių paraiškų kiekis mažesnis lyginant su užsienio, nulemta nuo patentų biuro įkūrimo. Patento galiojimas yra tik teritorinis, tai - bendroji mažų valstybių problema, dėl kurios patentų niekada nebūna daug. Kitos - ekonominės priežastys.

Europiniam patentui gauti teikiamų patentinių paraiškų, teikiamų Lietuvos išradėjų, vienetai. Kokios priežastys lemia tokius rodiklius?

Tokią situaciją lemia kaina, ilgas procesas, abejonės dėl naujumo bei įdiegimo. Užsienyje susikuria firmos tik išradimų įdiegimui, kurios nesirūpina finansavimu, patentinėm paieškom, garantijom, o tik pasiūla. Galbūt pas mus šis procesas dar neįsivažiavęs, nes iki Lietuvos nepriklausomybės nebuvo tradicijų. Anksčiau viskuo rūpinosi Goskomizobretenij Maskvoje, atimdamas bet kokią iniciatyvą rūpintis autoriui savo išradimu.

Tačiau, jei finansavimo klausimai bus sprendžiami efektyviai, manau, tokių paraiškų atsiras daugiau.

Galbūt galima prognozuot kokios įtakos dabartinei situacijai turės patvirtintos rekomendacijos Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, dėl teisių, atsirandančių iš intelektinės veiklos rezultatų?

Galima tik prognozuoti. Manau, kad tai tik laiko klausimas. Gal slėnių kūrimas padės greičiau pajudinti patentų didesnį išdavimą. Jei yra ką patentuoti, tai tas užpatentuojama. Iš užsienio kompanijų, būdami tik išradimų autoriais, mūsų išradėjai gauna daugiau, negu gautų savo šalyje. O jei išradimo taikymo sritis nevystoma savoje šalyje, tai kyla klausimas: kam patentuoti?

Aukštos technologijos Lietuvoje turi pagrindus, todėl tokių išradimų turime, pvz. KTU.O jei į užsienio valstybes atiduoti apsimoka, tai išradėjas pasirenka vertingesnį variantą. Bet tai tėra vienetai. Apskritai jau daugelį metų vyksta verslo ir mokslo bendradarbiavimas - juk be įdiegimo savo valstybėje, patentas nieko vertas. Rezultatus matome pagal parduotas licencijas, kurių tokiu atveju - apskritas nulis.

Itin daug patentinių paraiškų per metus pateikiama prekiniams ženklams. Kodėl jų tiek daug ir kuo skiriasi jų patentavimas?

Mano darbo didžiąją dalį sudaro prekių ženklų registracija. Mūsų šalyje vyrauja prekyba, tai savų ir užsienio ženklų turime daugiausia. Kiekvienas verslininkas ženklus registruoja ir norėdamas teikti paslaugas. Užsieniečiai taip pat išplečia Lietuvoje pateikiamų patentinių paraiškų skaičių kaip, beje, ir patentus, nes europinių paraiškų pateikiama daug.

Ženklų registracija iš esmės skiriasi nuo išradimų patentavimo, nes objektų negalima palyginti. Kiekvieno gamintojo prekė turės savo ženklą, o naujus techninius sprendimus kuria mažuma intelektualų. Pigiau apsieina naudojimui nupirkti įrengimus/linijas iš užsienio negu sukurti naują, pasaulinio lygio technologiją.

Problemos - dvi

LR valstybinio patentų biuro atstovo A. Želvio konferencijoje išsakyta nuomone „patentų sistema šiandien laikosi ant trijų banginių: patentinės informacijos sistemos, finansinės paramos bei informacinės pagalbos išradėjams. Tik esant šiai trijų komponentų darnai patentų sistema gali veikti efektyviai ir duoti teigiamų rezultatų. Lietuvoje patentinės informacijos sistema technologiškai veikia pakankamai neblogai, finansinė parama pastaraisiais metais labai suaktyvėjo, nemažai šioje srityje prisidėjo Ūkio ministerija, paramos žinių lygiu sistema Lietuvoje yra problematiška".

Tuo tarpu patentinė patikėtinė A. Šidlauskienė pagrindines patentavimo problemas išskiria finansavimą ir neefektyvią informacinę sistemą.

Simona Žimkutė
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

Grįšti į naujienų sarašą

Atsiliepimai apie 10 metų bendradarbiavimą su KMTP

Kiekvieną kartą, kai peržengiu KMTP duris, mane nepaliauja stebinti, kiek čia daug visko vyksta. Kartais pasijaučiu kaip pievoje, kurioje dūzgia labai daug bičių. Būdamas KMTP gali, regis, nieko nedaryti, tačiau vien būdamas čia, aplimpi tom žiedadulkėm - mintim, idėjom ir gera energija.

 

UAB „Grand partners“ konsultantas

Vaidas Levickis

Galiu drąsiai sakyti, kad KMTP - ta institucija, kurioje idėjos brandinamos ne tam, kad jos liktų popieriuje ar giliai stalčiuje. Jos efektyviai realizuojamos, visada žvelgiama į ateitį, idėjoms numatomas tolimesnis kelias. Tai solidžios ir atsakingos institucijos bruožas. Kaip klaipėdietis, neabejingas dabarčiai ir, tuo labiau, ateičiai, linkiu, kad KMTP kaip buvo, taip ir būtų, vienas aktyviausių, dinamiškiausių ir kūrybiškiausių ekonomikos variklių ne tik Lietuvoje, bet ir platesnėse erdvėse.

Klaipėdos miesto meras

Vytautas Grubliauskas

Ar Jūs patenkinti KMTP teikiamų paslaugų kokybe?