Apie mus :

Naujienos

 

Kaip paskatinti jaunimą kurti verslą?

2011-08-25

Sėkmingo verslo pagrindas - puiki ir inovatyvi idėja, tačiau vien to nepakanka. Neretai jaunas, patirties neturintis žmogus atsitrenkia į daugybę barjerų - pradedant lėšų trūkumu, baigiant žiniomis, kaip verslą padaryti konkurencingu. Kad jauniems verslininkams būtų lengviau realizuoti savo idėjas, Lietuvoje organizuojama vis daugiau specializuotų mokymų. Prie verslininkų skatinimo ir inovatyvių idėjų realizavimo aktyviai prisideda ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.

„Šiandieninis verslo pasaulis - itin dinamiškas, todėl norint sėkmingai įsitvirtinti rinkoje, būtina pateikti savitą, originalią ir inovatyvią idėją. Jaunus žmones reikia skatinti kurti verslus, padėti žengti pirmuosius žingsnius - tam rengiami įvairūs projektai, per kuriuos jaunimas gali tikėtis ir finansinio paskatinimo, ir profesionalių konsultacijų, kurios idėjas gali paversti sėkmingu verslu", - pasakojo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.

Vienas tokių projektų, rengtų Klaipėdos mokslo ir technologijų parke - logotipų dirbtuvės "Be a logo designer". Tai jauniesiems dizaineriams skirti mokymai, kuriuose kūrėjai domėjosi sėkmingiausiais pasaulio prekiniais ženklais, mokėsi kompozicijos, spalvų psichologijos ir patys kūrė logotipus. Išklausius teorinius ir praktinius mokymus, dirbtuvių dalyviai įgyvendino Lietuvos bei užsienių įmonių pateiktus užsakymus - mokėsi eksportuoti lietuvišką dizainą į užsienį, o už labiausiai klientams patikusius logotipus skirti piniginiai prizai. Logotipų dirbtuvės, pasak mokymų organizatorių, analogų neturi nei Lietuvoje, nei aplinkinėse valstybėse.

„Džiaugiamės, kad pirmasis bandymas suburti jaunuosius dizainerius buvo sėkmingas. Vilniuje ir Klaipėdoje rengtose dirbtuvėse dalyvavo daugiau kaip dvidešimt jaunuolių. Mes orientuojamės į jaunus, patirties neturinčius žmones - pirmą dieną mokęsi elementarių dizaino dalykų, trečią dieną jaunieji dizaineriai jau dirbo kaip profesionalai. Visi dalyviai įvertinti aukščiausiais balais" , - teigė logotipų dirbtuvių idėjos sumanytojas Mindaugas Busila.

Vienas pagrindinių dirbtuvių tikslų - ne tik išmokyti jaunimą dizaino subtilybių, bet ir įkvėpti jiems daugiau pasitikėjimo savimi. Lietuviai - kūrybingi žmonės, tačiau retas bando realizuoti savo sumanymus, ypač atsargiai žvelgiama į užsienio rinkas.

„Dirbtuvių dalyviams uždavėme paprastą klausimą - kam lengviau kurti logotipus - lietuviams ar užsieniečiams. Dauguma dalyvių pabrėžė, kad lietuviai užsakovai yra kur kas reiklesni negu užsieniečiai, tačiau iki šiol labai mažai mūsų šalies jaunųjų dizainerių savo kūrybines idėjas pateikia už Lietuvos ribų. Kodėl? Nors atlygis kitose šalyse dizaineriams yra kelis kartus didesnis, tačiau dažnas jaunas dizainerius ne itin pasitiki savimi, nesiveržia į užsienio rinkas bijodamas konkurencijos. Dirbtuvėse bandome kūrėjams įkvėpti pasitikėjimo ir skatiname savo kūrybą rodyti kuo plačiau. Tai labai perspektyvu", - pasakojo M. Busila.

Vieni pirmųjų Lietuvoje projektus, kurie padeda jauniems, iniciatyviems žmonėms įgyvendinti savo idėjas, pradėjo Šiaurės miestelio technologijų parkas. Parko specialistai kartu su patyrusiais verslininkais, akademikais nuo 2005 metų pradedantiems verslininkams rengia „Verslo plano turnyrus". Projektas tapo tradicinis ir prestižinis, kasmet pritraukiantis įdomiausias verslo idėjas ir padedantis naujiems projekto nariams įsitraukti į sėkmingų verslininkų gretas. Dalyvavimas „Verslo plano turnyre" suprantamas kaip puiki galimybė pradėti ar išplėtoti savo verslą, mokslinius tyrimus bei inovatyvias technologijas įdiegti praktikoje, rasti naujų idėjų ir ambicingų specialistų, užmegzti perspektyvius partnerystės ryšius. Nuo 2005 metų mokymuose dalyvavo 937 komandos - t.y. 2230 pradedančių verslininkų. Per ketverius metus parengti 737 verslo planai.

"Idėja rengti „Verslo plano turnyrus" gimė išvydus, kaip sunku praktikos neturintiems jauniems žmonėms pradėti savo verslą ir vėliau sėkmingai įsitvirtinti rinkoje. Nors atrodytų, kad jauni žmonės yra ryžtingi, užsidegę savo idėjomis, tačiau sėkmingų naujų įmonių įsikuria gana mažai arba jos neatlaikiusios konkurencijos žlunga. Pirmieji turnyrai buvo orientuoti būtent į verslo pradžią - mokymuose atskleista, ko reikia, kad verslo planas būtų įgyvendinamas sėkmingai. Džiaugiamės, kad jaunimui, kurio amžiaus vidurkis - 25 metai, padėjo gausi vertintojų - ekspertų komanda: patyrę verslininkai, akademinės visuomenės atstovai", - apie „Verslo plano turnyrą" pasakojo Šiaurės miestelio technologijų parko direktorius Gediminas Pauliukevičius.

Šie turnyrai padėjo atrasti daugybę sėkmingų verslininkų ir pagelbėjo realizuoti jų idėjas ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Pavyzdžiui, 2007 m. viena iš turnyro lyderių buvusi „ApiX software" komanda savo verslo planą pristatė JAV. 2008 m. nugalėtojais tapo „3 D Vilnius (3D miestas internete)" - jaunieji kūrėjai sukūrė informacinę, pažintinę verslo sistemą (puslapį internete), kurios dėka, lankytojams suteikiama galimybė susipažinti su pasirinkta geografine vietove, pateikta interaktyvioje 3D erdvėje. Tais pačiais metais didelio susidomėjimo sulaukė vienos klinikos pasiūlyta idėja, kaip ambulatoriškai ir novatoriškai gydyti skydliaukės mazgus. Kita įmonė pasiūlė tiekti į rinką ekologišką biodyzeliną, išgautą iš panaudotų augalinės kilmės aliejų.

„Verslo plano turnyrai" niekada nebuvo vienodi. Nors analogiškas projektas Vokietijoje nesikeičia keliolika metų, lietuviai nusprendė turnyrus derinti prie besikeičiančių verslininkų poreikių. Pirmaisiais metais žmonės buvo šviečiami apie verslo planų kūrimą, vėliau dėmesys buvo kreipiamas į mentorystę, užklupus ekonominiam sunkmečiui, jaunieji verslininkai buvo mokomi, kaip lengviau išgyventi krizę ir t.t. Verslo plano turnyrai tapo nemenku ir finansiniu postūmiu - turnyrų prizinis fonas siekia 230 000 litų.

„Lietuviai nemėgsta stovėti vietoje, todėl kasmet stengiamės jauniesiems verslininkams pasiūlyti vis kitokias temas. Tačiau pastebime ir ne itin džiuginančią tendenciją - kuo toliau, tuo mažiau išvystame unikalių ir perspektyvių idėjų. Galima kelti retorinį klausimą, kodėl taip yra? Ar dėl to, kad jaunimas labai intensyviai emigruoja, ar dėl to, kad jaunus žmones gąsdina gana agresyvi mūsų valstybės mokesčių politika, kuri neskatina pradedančiųjų verslininkų?", - samprotavo G. Pauliukevičius.

Pasak Klaipėdos mokslo ir technologijų parko vadovės Romos Stubrienės, būtent didėjanti emigracija verčia dar labiau rūpintis jaunaisiais verslininkais ir jiems padėti surasti būdus, kurie pagelbėtų sėkmingai įgyvendinti savo sumanymus, kurti konkurencingus, inovatyvius verslus ir jaustis reikalingiems čia, Lietuvoje.

 

Grįšti į naujienų sarašą

Atsiliepimai apie 10 metų bendradarbiavimą su KMTP

Nestovime vietoje ir džiaugiamės, kad mūsų darbas yra vertinamas, nebereikia niekam įrodinėti, kad šiuolaikinėje globalioje erdvėje gali išlikti tik tie, kurie drąsiai realizuoja inovatyvias idėjas, jas pritaiko versle. Mums svarbu, kad mūsų parko bendruomenė stiprėtų ir visi tolygiai augtume, mūsų veiklos geografija plėstųsi, o įmonės būtų patenkintos tuo, ką mes galime suteikti... Visiems, kurie su mumis kartu buvo dešimt metų, noriu padėkoti prancūzų filosofo Blezo Paskalio žodžiais „Praeitis ir dabartis - mūsų priemonės, o ateitis - visų mūsų tikslas..."

KMTP direktorė

Roma Stubrienė

Įgyvendindami pasyvių, energijos beveik nenaudojančių ir aplinkai draugiškų namų statybų projektus, sulaukiame svaraus KMTP palaikymo ir pagalbos. Pasyvūs namai - ateities namai, jiems pastatyti naudojame inovatyvius sprendimus, parkas kartu su būriu specialistų mums padeda inovacijas viešinti ir apie tai informuoti visuomenę.

Klasterio „Ecovizija“ projektų vadovas

Gediminas Butkus

Ar Jūs patenkinti KMTP teikiamų paslaugų kokybe?