Apie mus :

Naujienos

 

Kodėl Lietuvoje neatsiranda vietos "pumpurinėms" (spin - off) bendrovėms?

2009-02-11

Vakaruose įprastas bendradarbiavimo modelis - „pumpurinės" (angl. spin-off) bendrovės Lietuvoje vis dar neranda sau vietos. Kai kurie Pasaulio mokslo įstaigose gimę technologijų komercializavimo pavyzdžiai stulbinantys, jie neša didžiulį pelną, tačiau mūsų šalyje inovatoriškos idėjos vis dar guli mokslininkų galvose ar popieriaus lapuose.

 

"Pumpurinės" įmonės įprastai įsikuria mokslo įstaigose. Tai procesas, kai universiteto doktorantas doktorantūros metu sukuria komercinei veiklai tinkamą metodiką ir jos pagrindu vėliau įsteigia nedidelę vieno ar kelių asmenų komercinę firmą. Paprastai universitetai aktyviai palaiko tokią veiklą, iš anksto sutartam laikotarpiui suteikdami besikuriančiai firmai savo patalpas, leisdami naudotis technine įranga ir pan. Firmai sustiprėjus, ji pradeda už viską susimokėti pati. Kuomet tokioms nedidelėms firmoms pradeda rimčiau sektis, jas paprastai siekia supirkti stambūs koncernai, tačiau sėkmingai vykstančio verslo rinkos kaina yra jau didelė.

 

Kodėl mūsų šalyje "pumpurinėms" kompanijoms vis dar neskiriama pakankamai dėmesio?

 

"Pirmiausia vertėtų išskirti pagrindinį faktorių, kliudantį komercializuoti technologijomis užsiimančias įmones - tai lėšų trūkumas. Palyginus su išsivysčiusiomis ES valstybėmis, mokslinių tyrimų finansavimo verslo lėšomis lygis Lietuvoje yra vienas mažiausių. Galima apgailestauti, kad Lietuvos ūkio sektorius labai menkai šiandien prisideda prie Lietuvos mokslo finansavimo. Taip yra dėl susiklosčiusių tradicijų ir stereotipinės nuomonės, esą investicijos į mokslą negarantuoja greito pelno ir negali ilgai būti konkurencingas" , - apgailestavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) direktorė Roma Stubrienė.

 

Specialistų teigimu, Lietuvos mokslininkai nėra tinkamai skatinami kurti. Pavyzdžiui, mokslinių tyrimų institutų finansavimo valstybės lėšomis schema skatina labiau fundamentinių nei taikomųjų mokslinių tyrimų vykdymą. Paradoksalu, kad tarptautiniai patentai laikomi tiek pat vertinga produkcija, kiek ir moksliniai straipsniai tarptautiniu mastu pripažintuose periodiniuose leidiniuose. Kadangi atlikti mokslinius tyrimus užima daugiau laiko, be to tai yra labai rizikinga ir brangi sritis, dauguma apsiriboja tik mokslinių straipsnių publikavimu užsienio leidiniuose.

 

Taip pat kurtis „pumpurinėms" įmonėms kliudo ir sudėtinga situacija intelektinės nuosavybės valdymo srityje. Inovacijos, sukurtos institucijose, kartais apginamos nacionaliniais patentais, tačiau jiems įteisinti kitose šalyse būtinos nemažos lėšos. Pasitaiko atvejų, kai mūsų mokslininkai, būdami tarptautinių patentų autoriai, priversti nuosavybės teises perleisti užsienio partneriams. Lietuvoje mokslininkai nėra suinteresuoti kurti - sukūrus techninį išradimą, jis priklauso ne mokslininkams ar mokslinei įstaigai, kurioje jie dirba. Išradimas atitenka valstybei - t.y. turto fondui.

 

„Nesant palankios mokslininkams teisinės bazės, nesustygavus intelektinės nuosavybės sutarčių tvarkos, vargu ar galima tikėti, kad mūsų šalyje būtų sukuriama daugiau techninių išradimų. Esant tokiai situacijai, tenka pripažinti, kad labai daug Lietuvos mokslininkų palieka mūsų šalį ir išvyksta kurti į kitas šalis, kur už novatoriškas idėjas ir išradimus žmogus gali tikėtis ne tik tinkamo įvertinimo, bet ir puikios materialinės paskatos", - sakė R. Stubrienė.

 

Pagal Lietuvos mokslo institucijų kiekybinės apklausos duomenis, 41 proc. moksline tiriamąja veikla užsiimančių institucijų padalinių darbuotojų yra išvykę trumpalaikiam darbui, 23 proc. - ilgalaikiam darbui į užsienį. Remiantis apklausos duomenimis apie bendrą Lietuvos mokslo institucijų padalinių skaičių galima teigti, kad per Nepriklausomybės metus valstybinės Lietuvos mokslo ir studijų institucijos prarado ne mažiau kaip 750 mokslo darbuotojų. Lyginant su dabartiniu mokslininkų ir tyrėjų skaičiumi Lietuvoje, tai sudarytų beveik 5 proc. visų mokslininkų ir tyrėjų. Didžiausią protų nutekėjimo dalį sudaro jauni, perspektyvūs doktorantai, tyrėjai ir mokslininkai.

 

"Dideliems projektams, tyrimams kaskart reikia, kad susidarytų kritinė masė - mokslininkai, studentai ir reikiama įranga, technologijos. Deja, reikia pripažinti, kad Lietuvoje mes neturime moderniausių technolgoijų, reikalingų išradimams, todėl konkuruoti su mokslo įstaigomis užsienyje labai sunku. Tai dar vienas veiksnys, paskatinantis mokslininkus emigruoti į svečias šalis" , - sakė R. Stubrienė.

 

Lietuvoje steigtis „pumpurinėms" įmonėms būtų lengviau, jeigu mokslininkų idėjas, kaip sėkmingai komercializuoti technologinius išradimus, paremtų vadinamieji „Verslo angelai". Tai neformalūs investuotojai, finansiškai remiantys inovatyvias idėjas. Europos Sąjungos šalyse, tokiose kaip Vokietija, Prancūzija ar Didžioji Britanija, „verslo angelų" investicijos į įmones siekia milijardus. Vien Didžiojoje Britanijoje veikia nuo 20 tūkst. iki 40 tūkst. „verslo angelų", kurie per metus investuoja apie 6 tūkst. kartų. Bendra investicijų suma sudaro nuo 0,5 iki 1mlrd. svarų sterlingų (2,57-5,14 mlrd. litų).

 

Pasaulyje esama daug pavyzdžių kaip sujungus mokslininkų idėjas ir "Verslo angelų" finansus galima pasiekti puikių rezultatą. Tačiau šis bendradarbiavimas mūsų šalyje dar nėra toks populiarus kaip vakarų valstybėse. Nemažai verslininkų nuo idėjos finansuoti mokslininkų idėjas atbaido tai, kad investuoti pinigai grįžta toli gražu ne greit. Europos statistika rodo, kad investuotus pinigus realiausia susigrąžinti po 3 - 7 metų. Iš 10 įmonių ar projektų, į kuriuos investuoti pinigai, suklesti tik trys. Tačiau patirtis rodo, kad "verslo angelams" užtenka ir vienos sėkmingai dirbančios įmonės, kad atsipirktų visos investicijos.

 

"Mokslininkai gali daug daugiau padėti verslui ir pramonei, jeigu tik tam bus sudarytos sąlygos. Kuriant "pumpurines" įmones galima ne tik suteikti galimybę mokslininkams realizuoti savo idėjas, bet ir pakelti šalies ekonoimikos lygį. Verslo aplinka globali, konkurencija rinkoje nuolatos stiprėja, todėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros svarba nuolatos auga" - , teigė R. Stubrienė.

 

Grįšti į naujienų sarašą

Atsiliepimai apie 10 metų bendradarbiavimą su KMTP

Su KMTP vykdėme ne vieną sėkmingą bendrą projektą. Tai ne tik patikimas partneris, bet ir institucija, prisidedanti kuriant naujas darbo vietas. Lietuvai šiuo metu tai itin aktualus klausimas, todėl parkas, padėdamas įsilieti į darbo rinką jaunimui, prisideda prie šalies ekonomikos stiprinimo. Linkiu, kad parko bendradarbiavimas su verslu būtų dar glaudesnis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius

Artūras Drungilas

Su KMTP aktyviai bendradarbiaujame ne vienus metus. Kartu su parku ir geoterminės šilumos jėgaine AB „Geoterma" atliekame tyrimus dėl Vakarų Lietuvoje glūdinčių geoterminio vandens išteklių panaudojimo balneologijai, gydymo tikslams, SPA procedūroms. Tikimės, kad šie bendri tyrimai paskatins efektyviau išnaudoti geoterminius išteklius mūsų krašte ir padės vystyti sveikatos turizmą.

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas

Artūras Razbadauskas

Ar Jūs patenkinti KMTP teikiamų paslaugų kokybe?