Apie mus :

Naujienos

 

Kurkime ateitį šiandien

2010-06-15

Statistikos departamento inovacinės veiklos tyrimų duomenimis tik mažiau nei ketvirtadalis įmonių vykdo inovacinę veiklą. Vykdyti inovacinę, mokslo tiriamąją ir eksperimentinę veiklą riboja finansų ir kvalifikuotos darbo jėgos stoka. Ir tik maža dalis įmonių plėtoja strateginę inovacinę veiklą ir bendradarbiauja su mokslo institucijomis. Todėl ir mokslo institucijos ne visada noriai atlieka komerciškai naudingus ir kokybiškus tyrimus.

Inovatyvus verslas turėtų pasižymėti platesne inovacine veikla, t.y. taikyti įvairias vadybos, metodikų, technologijų kūrimo, požiūrio naujoves ar didinti darbo našumą.Lietuva siekia sustiprinti aukštą ir vidutinę pridėtinę vertę kuriančias pramonės šakas bei paskatinti verslą investuoti į mokslo laimėjimus ir aukštąsias technologijas. Tačiau, kad sėkmingai galėtume didinti inovacijų plėtrą, reiktų išugdyti kūrybingą ir inovatyvią visuomenę, panaikinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą trikdančius barjerus.

Tam, kad mokslui imlus Lietuvos verslas nuolat siektų tobulinti savo produktus ir paslaugas didindamas produktyvumą, konkurencingumą ir energetinį efektyvumą, valstybėje 2008 m. buvo priimtas svarus sprendimas pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, kuri leidžia įmonei sąnaudas iš pajamų atskaityti tris kartus tais metais, kuriais jos buvo patirtos. Taip sumažinti apmokestinamąjį pelną galima tada, kai yra investuojama į esminius technologinius atnaujinimus. Pelno mokesčio įstatyme dar yra investicijų lengvata, kuria įmonės gali pasinaudoti diegiant inovacijas, tuo metu, kai įmonė įsigijo ilgalaikį turtą ir vėliau jį panaudoja naujų produktų gamybai, naujų paslaugų teikimui, o šio turto sąnaudų įsigijimo suma gali sumažinti apmokestinamąjį pelną net iki 50%.

Dar viena paskata verslo ir mokslo sąveikai - tai Ūkio ministerijos rengiama iniciatyva. Inovaciniai čekiai - nustatyto dydžio tikslinės paskirties mokėjimo dokumentai, skirti įmonėms įsigyti paslaugas iš mokslo ir studijų institucijų. Įmonė, gavusi tokį čekį galės parengti glaustą techninę specifikaciją ir kreiptis į sudarytame sąraše esančią ir jos poreikius galinčią patenkinti mokslo ir studijų instituciją. Šios institucijos, suteikusios paslaugas verslo įmonėms už inovacinį čekį, gaus tam tikro dydžio pinigų sumą. Tikimasi, kad inovaciniais čekiais verslas galės pasinaudoti dar šiais metais.

Reikia suprasti, kad investicijomis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) orientuotos įmonės atsisako trumpalaikio pelno ir savomis jėgomis pačios kuria aukštos pridėtinės vertės naujoves, technologijas tam, kad išsilaikytų ilgalaikėje konkurencinėje kovoje. Toks verslas, kuris investuoja į MTEP ar nuolat diegia inovacijas, yra vienas iš pagrindinių vystymąsi bei konkurencingumą skatinančių ekonomikos elementų.

Lietuva pagal 2009 m. Europos inovacijų švieslentės duomenis padarė pažangą ir pakilo iš besivejančių šalių grupės į vidutiniokų grupę. Inovatyvumo indeksas padidėjo iki 0,31, kai tuo tarpu 2008 m. buvo 0,29. Tačiau vis dar yra žemiau Europos Sąjungos valstybių narių vidurkio, tai parodo, kad Lietuva inovacijų srityje gerėja.

Lazerių technologijų evoliucija Lietuvoje

Šiandien Lietuvos lazerių technologijų pramonės įmonės sėkmingai vykdo inovacinę veiklą, didina eksportą užsienyje, dėka mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Tokias įmones vienija bendras tikslas - Lietuvoje išauginti pažangią industrinę pramonės šaką, gebančią pasaulio rinkoms laiku ir greitai pristatyti pačius naujausius mokslo, technologijų pasiekimus ir išlaikyti pakankamai aukštą šalies konkurencingumo lygį.

Dažnas mokslo tyrėjas sutiktų, kad moksle retai kada būna labai greitų ir apčiuopiamų rezultatų, todėl tikėtis labai staigaus proveržio gana sunku. Nors reikia nepamiršti, kad lazerių technologijų pramonė Lietuvoje atsirado daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus, kai buvo įkurta Bandomosios lazerinės ir elektroninės technikos gamykla prie Lietuvos mokslų akademijos Fizikos instituto. Dar sovietmečiu Lietuvos fizikos mokslininkai pasižymėjo ir kūrė įvairiausias naujoves, kurios buvo aktualios ir Sovietų Sąjungos kariniam kompleksui šaltojo karo metais.

Galime pasidžiaugti, kad anais laikais Lietuvoje sukoncentruotas lazerių ir optikos mokslo branduolys buvo išsaugotas, o iš jo išsivysčiusios ir šiandien sėkmingai veikia kelios lazerių technologijų gamybinės bendrovės - „Eksma", „Ekspla", „Šviesos konversija", „Standa", „Optida", „Optolita", „Altechna", „Optronika", „Geola" ir kt., kurios kuria ir gamina lazerių technologijų produktus.

Visos šios įmonės betarpiškai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio universitetais, institutais. Tai gali būti suprantama kaip gerasis bendradarbiavimo pavyzdys tarp verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus.

Tarp žinomiausių ir „Eksma" grupė, kurios įmonės jau ketvirtį amžiaus dirba aukštųjų technologijų srityse: lazerių technologijų, medicininės ir laboratorinės įrangos kūrime, tiekia medžiagas šiai įrangai.

Eksmos grupė pradėjo formuotis dar 1983 m. 1988 m. „Eksma" tapo pirmąja Lietuvoje įmone, kurią iš valstybės išsinuomojo jos darbuotojai.

Vykdant mokslinius tyrimus

Anot UAB „Eksma" direktoriaus Petro Balkevičiaus, didesnė dalis Lietuvos lazerininkų pajamų yra gaunama mūsų produkciją parduodant mokslinėms institucijoms. O dauguma Lietuvoje sukurtų ir pagamintų lazerinių įrenginių reikalingi moksliniams tyrimams ir naujoms technologijoms bandyti. Siekiama, kad įrengimai patektų į pramoninę gamybą, o tai nuosekliai vyksta per mūsų ar klientų laboratorijas, kurios sprendžia verslo uždavinius.

P. Balkevičiaus manymu, bendradarbiavimas su mokslinėmis institucijomis yra geriausias būdas vykdyti mokslinę tiriamąją veiklą.

„Pirmiausia reikia norėti bendradarbiauti ir susirasti partnerius, norėti bendradarbiauti turi ir įmonės, ir mokslo institucijos, jų žmonės. Jie privalo gebėti susikalbėti", - sako pašnekovas.

„Verslas galėtų mokslui suformuluoti uždavinius, kuriuose mato potencialią investicijų grąžą artimiausiu metu. Šių uždavinių sprendimais dažniausiai pasaulinės mokslininkų visuomenės nenustebinsi, tačiau tokius uždavinius turėtų spręsti taikomojo mokslo institutai, kurių misijoje būtų įrašytas uždavinys teikti technologinius sprendimus šalies įmonėms", - pabrėžė P. Balkevičius.

Technologiškai išsivysčiusiose pasaulio šalyse dažni atvejai, kai institutai sprendžia apie 80% uždavinių, kurie yra vietinės reikšmės, o ne vien tik fundamentalias pasaulines mokslines problemas. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad kiekvienas taikomųjų mokslinių tyrimų projektas turi turėti savo užsakovą, faktišką būsimųjų rezultatų šeimininką. Tai skatina abu - ir mokslininką, ir jo užsakovą - kartu ir motyvuotai siekti geriausio įmanomo rezultato. Priešingu atveju, kai dirbama vien tik vardan abstraktaus mokslo, darbo rezultatas nebūna įdomus verslui.

Pasak P. Balkevičiaus, esamomis ekonominėmis sąlygomis pakanka mokestinių paskatų, t.y. pasinaudoti pelno mokesčio lengvatomis ir investuoti į MTEP ar diegti inovacijas. Be to, galima kreiptis ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos, kuri ženkliai prisideda realizuojant mokslo pasiekimus versle.

Aukštųjų technologijų verslo pradžia

„Pasaulyje ir Lietuvoje yra pavyzdžių, kai aukštųjų technologijų verslą pradeda mokslininkai palikę institutus ar universitetus. Jei šie mokslininkai tiki, kad jų sukurtas mokslo tyrimo rezultatas gali tapti patraukliu produktu ir būti pardavinėjamas, tai tokie žmonės turėtų imtis verslo. Produkto sukūrimui yra reikalinga finansinė parama. Tokiu atveju paprastai ieškoma investicijų iš verslo angelų tinklo, verslumo skatinimo ar rizikos kapitalo fondų ir pan. Jei idėja pasiteisina, verslas „užsisuka", jis pradeda mokėti valstybei mokesčius, kuria naujas darbo vietas, o ir įmonė po truputį spiriasi į priekį, nors ir gal ne taip lengvai, kaip norėtųsi. Per sumokėtus mokesčius valstybei grįžta moksliniams tyrimams išleistos lėšos. Tačiau mokslo institucijos atžvilgiu ši schema nėra teisinga", - pabrėžia P. Balkevičius.

Deja, Lietuvoje dar vis yra stokojama intelektinės nuosavybės, technologijos ir verslo vystymo, patentavimo kultūros bei tvarkos, aiškaus teisinio reglamentavimo. Mokslo institucijos dar turi neišspręstų teisės į intelektinę nuosavybę klausimų, pavyzdžiui, kaip tokiam mokslininkui ir institucijai pasidalinti intelektinę nuosavybę ar komercializuoto mokslo pasiekimo rezultatu.

Anot P. Balkevičiaus, lazerių technologijos per artimiausius 10 metų tikrai nesudarys 10% Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Kita vertus, lazerių įmonės moka mokesčius ir kuria naujas darbo vietas.

„Galime tik pasidžiaugti, kad bendrai visa Lietuvos lazerių pramonė per 2009 m. gavo virš 100 mln. Lt pardavimo pajamų ir tai yra daugiau nei 2008 m. Lazerinių technologijų įmonės mokesčiais valstybei sumoka gerokai daugiau, nei valstybė skiria šios pakraipos mokslui" - sako P. Balkevičius.

Pasak pašnekovo, šios technologijos turi augimo perspektyvą, nes Lietuvoje yra pakankamai gerai išsivysčiusi visa reikiama grandinė, t.y. rengiami specialistai universitetuose, dirba labai aukštos kvalifikacijos mokslininkai, turime aukščiausius standartus atitinkančias laboratorijas, yra įmonės, kuriančios bei gaminančios komercinius produktus. Ir kas svarbiausia, įmonėse yra specialistų, sugebančių tuos produktus visame pasaulyje parduoti.

„Paradoksalu, tačiau lazerių pramonė džiaugiasi, kad eksporto procentinė dalis mažėja. Šis mažėjimas tiesiogiai parodo, kad Lietuvoje atsiranda pakankamos kvalifikacijos pirkėjų, kuriems jau reikia tokios mūsų gaminamos įrangos. Pavyzdžiui, 1993 m. visas 100% lazerininkų produkcijos buvo eksportuojama į Japoniją. Vėliau prisidėjo Vakarų Europos šalys, JAV. Ir tik po kelerių metų pirmieji lazeriai buvo parduoti Lietuvoje" - teigia P. Balkevičius.

„Šiuo metu eksportas sudaro apie 80%, o 20% jau parduodame Lietuvoje. Per paskutinįjį dešimtmetį lazerių industrija augo 15- 20% per metus. 2009 m. pardavimus įspūdingai - daugiau kaip 40% - padidino UAB „Šviesos konversija", kuri praktiškai visą savo produkciją eksportavo", - pasakojo P. Balkevičius.

Perspektyvus lazerių panaudojimas

Lazeriai panaudojami ir pritaikomi pakankamai plačiai. Šiandien lazerių technologijos gali būti naudojamos karo pramonėje, pavyzdžiui, kaip naikinamasis ginklas skriejančioms raketoms numušti, kosminiuose tyrimuose, medicinoje atliekant įvairias operacijas, pramonėje apdorojant įvairias medžiagas, paskutiniu metu - ypač fotoelektros modulių gamyboje. Ekologijoje - tyrinėjant ar matuojant atmosferos užterštumą, aptinkant naftos dėmes jūros paviršiuje, net nustatant tos naftos kilmę, ir kitur, t.y. transporto priemonių greičio, saugaus atstumo, kliūčių kelyje aptikimo lazerinėse ypatingai tikslaus matavimo sistemose ir pan.

Pasak P. Balkevičiaus, būtų galima įgyvendinti projektą, kuris sukurtų metodiką ir įrenginį Baltijos jūros dugne yrančio ir pavojingas chemines medžiagas išskiriančio cheminio ginklo aptikimui.

Norint efektyviai valdyti išteklius, įmonės stengiasi tinkamai suplanuoti investicijas, paskirstyti finansų srautus, laiku įsigyti naujus įrengimus ar atlikti mokslinius tyrimus. Inovacinė veikla yra rizikinga, tačiau norint investuoti į naujų technologijų kūrimą ir diegimą, būtina prisiimti ir didesnę riziką su tikslu, kad greitu laiku bus įmanoma sulaukti investicijų grąžos ir pelno mokestinių lengvatų. Tokia sisteminė ir konkurencinė paskata teikia viltį, kad vis daugiau Lietuvos įmonių organizuos veiklą kurdamos ir tobulindamos vidinę inovacijų politiką ir strategiją, o investicijos į mokslo tyrimus ir naujoves taps efektyviomis išlaidomis, kurios ateityje didins įmonių, o kartu ir Lietuvos biudžetą.

 

Tomas Pranckevičius

Žinių ekonomikos forumas

 

 

Grįšti į naujienų sarašą

Atsiliepimai apie 10 metų bendradarbiavimą su KMTP

Dauguma inovatyvių įmonių savo veiklą pradeda mažuose kolektyvuose, todėl KMTP - geriausia vieta verslo pradžiai. Parkas sudaro labai geras sąlygas nedidelėms įmonėms kurti, inkubuotis. Mažoms bendrovėms ypač reikia pagalbos ir erdvės, kur jos galėtų augti ir tobulėti. Džiugu, kad KMTP labai svariai prisideda skatindamas smulkų ir vidutinį verslą.

Klaipėdos miesto savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas

Aras Mileška

Su KMTP aktyviai bendradarbiaujame ne vienus metus. Kartu su parku ir geoterminės šilumos jėgaine AB „Geoterma" atliekame tyrimus dėl Vakarų Lietuvoje glūdinčių geoterminio vandens išteklių panaudojimo balneologijai, gydymo tikslams, SPA procedūroms. Tikimės, kad šie bendri tyrimai paskatins efektyviau išnaudoti geoterminius išteklius mūsų krašte ir padės vystyti sveikatos turizmą.

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas

Artūras Razbadauskas

Ar Jūs patenkinti KMTP teikiamų paslaugų kokybe?